Al­do­na KU­DZIE­NĖ

Dzūkijos pagrindinėje mokykloje konferenciją „Rytų ir Vakarų medicinos sintezė” organizavo Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė ir Alytaus miesto savivaldybė. Gausiai susirinkusią visuomenę - švietimo įstaigos vadovus, medikus, įvairių nevyriausybinių organizacijų narius - pasveikino Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Danguolė Juozapavičienė, Alytaus ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas ir konferencijos iniciatorius Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėjas Almantas Geležius. Muzikinį sveikinimą parengė Alytaus muzikos mokyklos mokiniai.

„Mūsų rūpestis - šviestis”

„Kinija yra ta šalis, kuri gali didžiuotis mažesniu sergamumu, ilgesne gyventojų gyvenimo trukme. Jų sveikos gyvensenos propagavimo patirtis yra toli pažengusi. Šios šalies medicinos laimėjimai mums galėtų būti sektinas įvairių ligų prevencijos ir sveiko gyvenimo būdo pavyzdys. Džiaugiuosi, kad konferencijoje dalyvauja ir švietimo įstaigų atstovai. Viliuosi, kad pateiktos kinų medicinos naujovės bus naudingos ugdant sveiką jaunimą”, - kalbėjo vicemerė D.Juozapavičienė, linkėdama produktyvaus, sėkmingo darbo.

Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės direktorius A.Vasiliauskas, sveikindamas konferencijos dalyvius, ragino su tolerantiškumu atsisukti į kitą kultūrą. Kad Rytų medicina į Vakarų įsilietų kaip kompleksinė, papildomoji medicina, kaip atsvara besaikiam cheminių vaistų vartojimui. 

Konferencijos vedėja doc. dr. Nijolė Sofija Jankūnienė kritikos pabėrė tradicinės medicinos medikams. Juos pavadino sustabarėjusiais, nelinkusiais šviestis, siekti žinių, besitenkinančiais tuo, ką išmoko medicinos universitete. Jie pasirengę skirti tik vaistų, kurie ne visada veikia kaip norėtume, o žalos padaro. Jos įsitikinimu, Kinijoje sukurta unikali medicinos žinių sistema, kuri sugeba veikti subtiliausias žmogaus energijas. Dabartiniu metu ji tampa populiaresnė ir Vakaruose, kaip papildanti moderniąją Vakarų mediciną. Rytų medicinos pagrindinė kryptis - profilaktinė. Gydantysis turi nuolat tobulėti savo profesinėje veikloje, atlikti dvasinį darbą su savimi, neužsistovėti vietoje. Gydytojo meilė pacientui - didžiulė jėga, gydanti žmogų.

„Mūsų rūpestis - šviestis. Jei eisime tuo keliu, daug laimėsime. Sveikų vaikų mokyklose praktiškai nėra. Man labai džiugu, kad konferencijoje dalyvauja nemažai švietimo įstaigų darbuotojų. Jie žinias, kad būtina kuo plačiau ir geriau įsileisti naują mąstymą, parneš į savas bendruomenes”, - džiaugėsi pedagogų dalyvavimu konferencijos vedėja.

Valgyti vienam - blogas įprotis

Pagrindinį pranešimą „Ateities medicina - energinė medicina” skaitė akademikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Jurgis Brėdikis. Jis kalbėjo apie kvantinės fizikos nulemtus naujausius atradimus medicinoje.

„Kodėl gydome ir dažnai neišgydome? Manęs tokia situacija nestebina. Yra terminas gydome, bet nėra - išgydome. Sveikata priklauso nuo to, kiek mes turime gyvybinės energijos. Jei jos yra užtektinai, organizme vyrauja harmonija. Ligų priežastis yra viskas, kas nenatūralu, prieštarauja harmonijai su gamta, ardo energijos balansą. Sveikata - kūno, dvasios ir sielos darna energinio balanso fone”, - kalbėjo garbus svečias, ragindamas į žmogų žvelgti kaip į energinę būtybę. Jis siūlė neignoruoti Rytų medicinos, o žiūrėti, kaip ją priderinti. Rytiečiai aiškina, kad sergama ne be priežasties. Pradedant gydyti reikia surasti atsakymus, kodėl sergi. Suvartoję gydytojo paskirtus vaistus, dar netampame sveiki, taip netinkamai gydomos ligos skverbiasi gilyn. Rytų medicina padeda nustatyti ligos priežastį, o ją pašalinti turi pats žmogus. Gydytojas gali padėti išjudinti vidinės energijos srautus. Kiekvienas organas yra susijęs su mūsų jausmais. Ligos simptomai - tai įspėjimas, kad einame ne tuo keliu.

Akademikas siūlė atkreipti dėmesį ir į maistą, daugiau naudoti išrūgų, kurios susidaro spaudžiant sūrį, ir nemaišyti jų su pasukomis. Išrūgose yra visų trijų aminorūgščių, kurios ilgina gyvenimą, bet kokių, net ir medikams paklausus, jų neįvardijo. Pranešėjas, paklaustas, kaip vertina procedūras, atliekamas naudojant elektrinius prietaisus, teigė: „Viskas, kas nėra natūralu, žmogui kenkia.”  

Akademiko J.Brėdikio pastebėjimu, svarbiausiu sveikatingumo veiksniu Kinijoje laikomas žmonių bendravimas. Valgyti vienam yra blogas įprotis. Susirgusįjį pas gydytoją lydi visa giminė. Net į darbą vieno šeimos nario neišleidžia, keli palydi ir sėdi šalia, kad šiam nebūtų liūdna. Toks buvimas kartu suteikia žmogui harmonijos. Mūsų šalyje, profesoriaus pastebėjimu, bendravimas nėra didžiausia vertybė, tad ir klesti negalavimai. Jis siūlė mokyklose įdiegti antistresinę programą, kuri padėtų išvengti daug susirgimų. Kad mokyklose reikia keisti mokymo būdą, kalbėjo ir doc. dr. N.S.Jankūnienė.

Rekomenduojama taikyti kaip papildomus metodus

Rytų medicinos požiūrį į žmogų kaip į harmoningą dvasios, sielos ir kūno sistemą nušvietė LSMU profesorė, sveiko maisto specialistė Dalia Sekmokienė. Apie naujausius kinų medicinos laimėjimus kalbėjo Rytų medicinos profesorius Arkadijus Gamperis. Jis pristatė Kinijos korporacijos „Fohow” natūralius preparatus - bioimunoreguliatorius - kaip vieną iš šiandienio mokslo atsakų į globalizuoto pasaulio ligų rizikos veiksnių - netinkamos mitybos, judėjimo stokos, kasdienio skubėjimo, įtampos, stresų - nulemtą imuninės sistemos disbalansą. Šių veiksnių įtakos žmogaus organizmui mokslinį pagrindimą pateikė profesorius habilituotas mokslų daktaras Leonardas Lukoševičius.

JAN-ŠEN gyvenimo puoselėjimo teoriją ir fizinio sveikatingumo metodus pristatė fitoenergoterapeutas Alvydas Riautas. Konferenciją baigė gydytojas Valentinas Kabašinskas, kelionėje dviračiu po Kiniją geriau pažinęs jos kultūrą.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išsiaiškinti rūpimus klausimus bei įsigyti akademiko J.Brėdikio naujausių knygų.

Norisi priminti, kad Europa gręžiasi į Rytų mediciną. Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėja dar 1977 metais priėmė tradicinės kinų integracijos į šiuolaikinę mediciną programą ir rekomenduoja taikyti Rytų metodus kaip papildomuosius.