GRYBŲ GALIA

Per paskutiniuosius metus gauti labai įtikinami greit veikiančių biologinių imuininės sistemos ir energinės sistemų reguliatorių, pagamintų iš aukštesniųjų grybų Kordicepso, Linčži ir Šitake, vartojimo rezultatai. Pastaruoju metu gaunama naujų pranešimų apie dar didesnį šių preparatų poveikį.

Jau dabar galima padaryti preliminarią išvadą, kad nauji patobulinti korporacijos „Fohow“ preparatai iš aukštesniųjų grybų smarkiai aplenkia pirmtakus savo poveikiu ir sudaro galimybę greičiau pasiekti gerų rezultatų.

Tai valgomieji grybai – Kordicepsas, Linčži, Šitake, Hericijus (aromatingasis grybas). Kinai jau seniai ir nuolat juos vartoja savo mityboje, juose yra visos žmogaus organizmui reikalingos mineralinės medžiagos bei vitaminai.

Aukštesnieji valgomieji grybai yra vieni geriausių adaptogenų. Vartojant juos mažėja fiziologinis ir protinis nuovargis, gerėja bendroji savijauta, organizmas tampa atsparesnis perkaitimui, dideliems fiziniams krūviams, pagerėja kai kurios sutrikusios organizmo funkcijos. Grybuose esančių polisacharidų dėka organizmo imunitetas padidėja 10-15 kartų.

KORDICEPSAS

Grybas Kordicepsas priskiriamas aukštesniesiems grybams – aukšliagrybiams. Šis grybas auga Tibeto aukštumose, Syčiuanio, Junajaus, Činghajaus ir kitose, esančiose maždaug 4 tūkst. metrų virš jūros lygio, Kinijos provincijoje. Šiltuoju metų laiku į tam  tikros rūšies drugelio lervą patekus Kordicepso sporai, pavasarį spora sudygsta. Iš pradžių augdamas grybas vartoja vertingąsias lervos maistines medžiagas, o  vėliau jungiasi prie šalia augančių Tibeto žolių šaknų ir pasinaudoja jų vertingosiomis medžiagomis. Deguonies trūkumas aukštikalnėje, žema oro temperatūra bei jos svyravimai, taip pat ryšys  su kosmosu grūdina Kordicepsą ir padaro jį energetiškai talpų.

Rytuose nuo amžių Kordicepsas buvo laikomas pačiu vertingiausiu iš visų Žemės augalų. Imperatoriai ir jų artimieji ypač vertino Kordicepsą. Kinijoje Kordicepsą vadina „Dievo dovana“, „stebuklinguoju talismanu“, nes nė vienas augalas neturi tiek gydomosios galios.

Kordicepsas veikia kaip stirus antioksidantas (Lukoševičius L., 2004, 2012; N.Jankūnienė, 2004, 2012), nes jo sudėtyje yra beta karotino (provitamino A), vitaminų E ir C, mineralų – seleno ir cinko, ubichinono (koenzimo Q10), imunomoduliuojamųjų polisacharidų bei kitų medžiagų. Kordicepsui veikiant epifizę, išsiskiria didelis kiekis melatonino, turinčio universalaus antioksidatoriaus, slopinančio navikų augimą, savybių.

Kordicepso sudėtyje yra 77 mikro – ir makroelementų, daugiau kaip 80 rūšių fermentų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių ir t.t. Tačiau vitaminų bei mineralų kiekiai nėra dideli. Todėl šie maisto papildai negali sukelti perdozavimo simptomų.  Tačiau svarbiausias visiems šiems preparatams yra sinergizmo principas, kuriuo naudojamasi juos gaminant. Sinergizmu vadinama tai, kai kelių preparato sudėtinių dalių bendras veikimas viršija kiekvieno jų veikimą atskirai. Taip, parenkant veiksmingą preparato sudedamųjų dalių santykį, pasiekiama pontencijuoto veikimo. Be to, nebūna nepageidaujamo toksinio poveikio, vadinasi, preparatas yra saugus jų vartojantiems.

Nors aukštesniuosiuose grybuose yra daugybė įvairių medžiagų, tačiau svarbiausias jų veiksmingumo pagrindas yra polisacharidai. Nustatyta, kad biologinis Kordicepso veiksmingumas susietas su unikaliu jame esančių polisacharidų kompleksu. Eksperimento metu padidinus polisacharidų koncentraciją, buvo pasiekta galimybė padidinti imunoreguliavimo bei antioksidacinį poveikius 10  -  15 kartų (Liu P. ir bendraautoriai, 2004). Visa tai ir nulemia būtent skystų Kordicepso preparatų, kuriuose šiuolaikinių technologijų dėka polisacharidų koncentracija pasiekia unikalų lygį, terapinį veiksmingumą (Aleksejev V., 2003).

Kordicepsas – vienintelis augalas Žemėje, kuris, be specifinio nuo vežio apsaugančio ir jo progresavimą stabdančio poveikio, pasižymi ir antimetastaziniu ( Yoshida J. ir bendraautoriai, 1999). Reikia pastebėti, jog grybų polisacharidų sukeliamas imuninio reaktyvumo padidėjimas nulemia ir sisteminį citoprotekcinį efektyvumą. Tai ir sudaro skirtumą tarp grybų terapijos ir kitų imuninės terapijos rūšių.

Kordicepsas didina organizmo atsparumą įvairiems vidaus ir išorinės aplinkos veiksniams, apsaugo jį nuo radiacijos, per kelias minutes atnaujina pažeistą energetinį lauką.

Kordicepso preparatai tai pat pasižymi ir antialerginiu poveikiu. Vartojant šiuos preparatus, buvo pastebėtas ir stiprus toksinų šalinimo poveikis. Iš organizmo yra pašalinamos visos toksinės medžiagos, t.y. žarnyno nuodai, vaistų junginiai, radionuklidai, sunkiųjų metalų druskos.

Kordicepsas yra natūralus antibiotikas ir slopina pneumokokų, stafilokokų, streptokokų bei daugelio kitų mikrobų dauginimąsi. Šis grybas taip pat veikia ir įvairius virusus, tarp jų ir adenovirusus, gripo, hepatito, herpio virusus. Kordicepso preparatų, kaip vienos iš kompleksinio gydymo sudedamųjų dalių, skiriama infekuotiems ŽIV ir sergantiems AIDS. Kordicepsas veikia pirmuonis (chlamidijas, ureaplazmą, trichomonas ir kt.), helmintus ir grybelius.

Pastebėta, kad Kordicepsas veiksmingai gydo kraujagyslių ligas. Jis reguliuoja kraujagyslių prieinamumą, jų sienelės tampa elastingesnė, sumažėja kraujagyslių užsikimšimo pavojus. Buvo pastebėta, jog Kordicepsas regeneruoja kepenų ląsteles – hepatocitus ir kitų organų ląsteles, taip pat normalizuoja odos, nosiaryklės bei kvėpavimų takų mikroflorą. Kordicepso preparatai normalizuoja inkstų funkciją, reguliuoja medžiagų apykaitą, ypač lipidų.

Labai svarbu vartoti Kordicepso produktų siekiant, kad ūminiai uždegimai nevirstų lėtinėmis ligomis. Kordicepso preparatai atnaujina ir sureguliuoja visas organizmo bei jo sistemų funkcijas, tai pat paskatina jų savireguliacijos mechanizmus.

Kordicepso preparatai plačiai vartojami kaip profilaktikos bei sveikatinimo priemonė. Preparatų vartojimas kartu su tradiciniais medikamentais labai padidina tradicinio gydymo veiksmingumą ir sumažina jo galimą nepageidaujamą šalutinį poveikį.

LINČŽI

Grybas Linčži auga ant šaknų bei kai kurių rūšių medžių nuverstų kamienų.

Linčži grybą vadina „nemirtingumo grybu“. Tradicinėje kinų medicinoje Linčži yra gavęs aukščiausią įvertinimą, nes jo veikimo spektras yra labai platus, be to jis nesukelia šalutinio poveikio žmogaus organizmui.

Cheminė grybo sudėtis ypatinga. Baltymuose yra visų nepakeičiamųjų ir labiausiai paplitusių pakeičiamųjų amino rūgščių bei amidų. Riebaluose daugiausia yra polinesočiųjų riebalų rūgščių. Grybuose daug vitaminų (daugiausia C ir D) bei mineralų (kalcio, fosforo bei geležies). Linčži sudėtyje yra aktyviau veikiančių polisacharidų, palyginus su kitomis vaistažolėmis ir grybais. Tik šios rūšies grybai yra triterpenoidų grupės (ganoderų rūgščių) šaltinis, kurių molekulinė struktūra panaši į steroidinių hormonų. Ganoderų rūgštys pasižymi antialerginiu poveikiu ir pagerina deguonies pasisavinimą.

Tyrimai parodė, kad vaistinių grybų apsauginis priešvėžinis veikimas yra susijęs su juose esančiais polisacharidais bei riebalų substancijomis, kurios, tikėtina yra ergosterinai. Nuo daugelio kitų vaistinių grybų Linčži išsiskiria tuo, kad turi ne tik veikliųjų nuo vėžio apsaugančių polisacharidų, bet ir vadinamųjų terpenoidų , kurie didina atsparumą stresui, skatina superoksidismutazės veikimą, neleidžia kauptis laisviesiems radikalams. Specifinis polisacharidų poveikis pasireiškia tuo, kad aktyvinami makrofagai ir T – limfocitai, stimuliuojamas interferonas ir apskritai pagerėja ląstelinis imuninis atsakas. Šie grybai neveikia žmogaus toksiškai ir medicinos požiūriu yra saugūs.

Pažeistos imuninės sistemos atnaujinimas (taip pat ir sergant AIDS) bei apsaugantis nuo vėžio poveikis priklauso nuo Linčži grybo vartojimo trukmės.

Linčži kartu yra tonizuojamas ir adaptogeninis preparatas, gerinantis sveikatą ir normalizuojantis arganizmo funkcijas. Jis ne tik sustiprina kai kuriuos sergančiųjų vėžiu imuninio atsako komponentus, bet ir slopina patologinius imuninės sistemos pokyčius, sergant autoimuninėmis ligomis.

Šiuolaikiniai laboratoriniai bei klinikiniai tyrimai nustatė uždegimą slopinančias, antivirusines, antimikrobines, antialergines bei nuo vėžio apsaugančias Linčži grybas pasižymi gydant sergančiuosius kvėpavimo takų ligomis.

ŠIITAKE

Šiitake – visame pasaulyje jis žinomas dar vienu pavadinimu – miegančiojo  Budos grybas. Senovės

Japonijoje vienuoliai specialiais mediniais plaktukais stukseno į medį, ant kurio augo šis grybas, siekdami prikelti „miegantį micelį“, taip pat ir Budą, kad jis nepamirštų suteikti Šiitake nepaprastų gydomųjų savybių.

Šiitake gydomosios savybės taip pat unikalios – tai patvirtina daugiatūkstantinė fungoterapijos istorija ir daugybė Europoje, Amerikoje atliktų  klinikinių tyrimų. Biochemikams šis grybas tapo sensacija, nes vienu metu buvo atrasti du dalykai: pirmą kartą išskirtas polisacharidas lentinanas, pasižymintis unikalu nuo vėžio apsaugančiu poveikiu, kurio neturi nė vienas kitas augalas, bei grybų fitoncidais pavadinti lakieji junginiai, pajėgūs kovoti su įvairiais virusais, pradedant „nekaltais“ rinovirusais (slogos virusu) ir baigiant ŽIV.

Letinanas vartojamas priešnavikinėje terapijoje kaip kompleksinė priemonė, kuri stabdo įvarių navikų vystymąsi ir užkerta kelią metastazėmis, kadangi aktyvina imuninę sistemą. Lentinanas jungiasi prie limfocitų paviršiaus arba specifinių kraujo plazmos baltymų, kurie aktyvina makrofagus, T – helperius, T – kilerius ir kitas efektorines ląsteles.Šie aktyvinimo mechanizmai padidina antikūnų, interleukinų ir interferonų kiekį. Taigi, nuo vėžio apsaugantis lentinano poveikis pasireiškia tuo, kad jis sustiprina makroorganizmo imunitetą.

Imunomoduliuojamasis šio polisacharido poveikis praplečia jo vartojimo galimybes, jis yra vartojamas esant įvairioms imunodeficito būklėms. Vartojant lentinaną, atsinaujina sumažėjęs imunokompetentinių ląstelių aktyvumas. Kartu atsinaujina ir  T – helperiai, kurie didina aktyvintųjų makrofagų bei antigenui specifinių citotoksinių  T – limfocitų kiekį, stiprina imunokompetentinių ląstelių sąveiką. Taigi, polisacharido lentinano veikimo rezultatas yra organizmo imuniteto korekcija.

Be to, Šiitake turi nepaprastą galią mažinti cholesterolio kiekį, normalizuoti kraujospūdį, slopinti patogeninę organizmo florą. Šis grybas padeda ir sergantiems cukriniu diabetu, nes jis mažina cukraus kiekį kraujyje. Jei ligonis yra priklausomas nuo insulino, šis grybas taip pat tinka, ypač siekiant išvengti kraujagyslių komplikacijų. Apskritai, šis grybas pasižymi plačiu gydomųjų savybių spektru.

GERICIJUS

Gericijus – grybas, neturintis įprastiems grybams būdingų koto ir kepurėlės. Jis atrodo kaip sniegas, padengtas baltais varvekliukais. Kulinarai mėgsta šį grybą, nes jis turi nuostabų aromatą ir skonį.

Gericijus plačiai vartojamas tradicinėje Kinijos medicinoje, gydant skrandžio ligas ir virškinamojo trakto vėžio profilaktikai. Šis grybas padidina organizmo imunines jėgas, reguliuoja nervų sistemą, gerina kvėpavimo organų sistemos funkcijas. Tiriant Gericijaus maistingumo vertę, buvo nustatyta didelė mineralinių medžiagų koncentracija: kalio – 254 mg/100g šviežios žaliavos, fosfatų – 109mg/100g, natrio 8.04mg/100g ir kalcio 6.70mg/100g. Rasta 19 laisvųjų aminorūgščių (išskyrus metioniną ir triptofaną) , t.y. dauguma nepakeičiamųjų aminorūgščių. Bendra aminorūgščių koncentracija sudaro 15,9 proc. Tai yra didelis rodiklis. Iš šio grybo išskirtos 32 aromatinės substancijos, tai yra netgi daugiau negu iš Šiitake grybo.

Be abejo, Gericijaus sudėtyje yra didelis kiekis imunomoduliuojamųjų polisacharidų. Tai labai svarbu, gydant naujai atsiradusius navikus. „Pirmuoju smuiku“ čia groja polisacharidai – gliukanai, randami tik grybuose. Jų veikimo mechanizmas įvairialypis, bet galima apibendrintai pasakyti, kad jie aktyvuoja specifinį ląstelių imunitetą. Ekstahuoti iš grybų gliukanai mobilizuoja imuninę sistemą įvairiais būdais – aktyvuoja interferonų ir interleukinų, makrofagų ir T – limfocitų gamybą, stabdo vėžinių ląstelių susidarymą ir jų vystymąsi įvairiuose vystymosi proceso stadijose, lėtina odos ir gleivinės uždegiminius procesus, tausoja kepenis. Jie efektyviai veikia gydant įvairias ligas, susijusios su imuniteto silpnumu, pvz., alergiją, AIDS, kandidozę, gripą, reumatizmą, ir gali būti vartojami imunitetui stiprinti.

Ne tik grybai prisideda prie žmogaus sveikatos pagerinimo, kaip parodė mokslinių tyrimų publikacijos, būtent kalnų skruzdės Polyrhachis vicina Roger yra pačios vertingiausios iš visų skruzdžių rūšių.

Taip pat viena iš sudėtinių skystųjų kompanijos preparatų sudedamoji dalis – Himalajų medus.

KALNŲ SKRUZDĖS

Skruzdė – tai nuostabus vabzdys, vienas iš didžiausių ir labiausiai klestinčių mūsų planetos gamtos pasaulio vabzdžių šeimos atstovas. Gintaro, kurio amžiaus siekia daugiau nei šimtas milijonų metų, pavyzdžiuose mes galime pamatyti priešistorinių skruzdžių, kurių išorinė sandara ir forma iki šiol išliko mažai pakitusi. tai mums rodo, kad skruzdžių – šių mažųjų planetos gyventojų – genetinė struktūra yra stabili, pasižyminti stipriausiomis savybėmis, leidžiančiomis prisitaikyti ir išgyventi.

Kaip parodė mokslinių tyrimų publikacijos, būtent kalnų skruzdės Polyrhachis vicina Roger yra pačios vertingiausios iš visų skruzdžių rūšių. Nuo seniausių laikų žmogaus organizmui, vartodami jas maistui, taip pat suaugusių skruzdžių dalis, kaip pagrindinę  žaliavą įvairiems medicininiams preparatams.

Dabartiniu metu daugelis mokslo tyrimo centrų per eilę praktinės patirties metų skruzdžių preparatus pradėjo efektyviai sėkmingam reumatoidinio artrito gydymui. Taip pat nustatyta, kad skruzdžių preparatai sėkmingai veikia organzimą, sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, hepatitu B ir C, diabetu ir kitomis. Be to, skruzdės yra vertingiausias TKM ( tradicinės kinų medicinos) žaliavos resursas, kuris gali stabdyti lytinės veiklos silpnėjimą, padeda atsatyti vaisingumą ir kitas funkcijas, pasižymi kosmetiniu veikimu, gerina odos būklę, tuo pačiu reguliuoja  IN ir JAN balansą organuose ir jų sistemose, kaip natūralus aukštos klasės sveikatą atstatantis preparatas.

Tačiau ne visos skruzdžių rūšys turi maistinės ir gydomosios vertės. Remiantis mokslininkų išvadomis, šiuo metu mitybos ir gydymo tikslais Kinijoje galima vartoti tik vieną skruzdžių rūšį, kas patvirtinta KLR (Kinijos liaudies respublikos) sveikatos apsaugos ministerijos sertifikatu: tai skruzdės, gyvenančios Čanbai Šanio kalnuose, – Kalnų skruzdės,  Polyrhachis vicina Roger (Pv Roger).

Kalnų skruzdėse Polyrhachis vicina Roger yra baltymų nuo 40 iki 55 proc., būtinų žmogaus organizmui mineralų – 14 rūšių, aminorūgščių 19 – rūšių ( iš jų būtinų žmogaus organizmui aminorūgščių – treonino, fenilamino, valino, izoleucino, lizino, metionino, triptofano); gausu vitaminų A, B, B2, B12, C, D, E ir kt.; iš neorganinių druskų yra kalcio, geležies, fosforo, seleno ir cinko, tarp jų ypač daug yra cinko druskų. Šios unikalios maisto žaliavos mitybinė vertė viršija net laukinio kalnų ženšenio ( pagal lygines jų proporcijas).

HIMALAJŲ MEDUS

Himalajų medus turi nepaprastai daug įvairių biologiškai veiksmingų medžiagų, vitaminų, makro – ir mikroelementų. Jis yra vienas iš universaliausių produktų, kuris stiprina organizmą ir pripildo jį energijos. Vartojamas kaip gydomasis maitinimas, esant išsekimui ir įvairioms sunkioms ligoms.

Himalajų medus pasižymi gydomuoju ir matinamuoju, bendrai organizmą stiprinamuoju veikimu. Jis yra kosulį ir tinimą mažinamoji  bei vidurius laisvinamoji priemonė. Taip pat pasižymi antimikrobiniu ir antiseptiniu poveiku.

Himalajų medus – natūrali medžiaga, sujungianti viso recepto sudedamąsias dalis, jis sudaro piliulių ir kai kurių nuovirų pagrindą.